Anekdotas #385 0
Mergina klausia vaikino:
- Kuo būsi Naujųjų metų vakarėlyje?
Vaikinas atsako:
- Šreku.
Mergina vėl klausia:
- O kaukę jau turi?
Vaikinas:
- Kol kas ne... O tu kuo būsi?
Mergina:
- Gražuole!
Vaikinas:
- O kaukę jau turi?
Mergina klausia vaikino:
- Kuo būsi Naujųjų metų vakarėlyje?
Vaikinas atsako:
- Šreku.
Mergina vėl klausia:
- O kaukę jau turi?
Vaikinas:
- Kol kas ne... O tu kuo būsi?
Mergina:
- Gražuole!
Vaikinas:
- O kaukę jau turi?
Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus."
Pašto darbuotojai susigraudina – gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams – ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė."
Šeimoje augo du sūnūs. Vienas - optimistas, kitas - pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek "sulyginti". Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
- Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
- O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo...
- Kodėl Kalėdų Senelis ištisus metus laimingas?
- Todėl, kad žino kur gyvena blogos mergaitės.
Parduotuvėje darbuotojai keičia kompiuterių kainas iš keturių tūkstančių į du. Pro šalį eidamas žmogelis domisi:
- Sakykit, o kodėl jie taip atpigo?
- Taigi va, Kalėdinės akcijos baigėsi...
- Petriuk, kuom tu norėtum būti užaugęs? - klausia mama.
- Kalėdų seneliu.
- Kodėl?
- Visą savaitę vaikštai po svečius, juokauji, geri degtinę, valgai baltą mišrainę, o vakare gali dar ir su Snieguole...
- Iš kur tu ištraukei tokias nesąmones?
- Girdėjau, kaip tėtis kaimynui pasakojo.
- Kalėdų naktį su manim pradeda kalbėti ne tik gyvuliukai, bet ir žmona. Sako: "Albinai, sėsk prie stalo, viską tau atleisiu..."
Ateina sūnus pas mamą ir klausia:
- Mama, o kas dovanas neša? Kalėdų senis?
- Taip, sūnau.
- O kas vaikus atneša? Gandras?
- Na taip, tu teisus.
- O tai kam mes tėtį laikome?
- Besmegeniams algas išmokėsiu vasarą, - pareiškė Kalėdų Senelis.
Žąsis pabunda Kalėdų rytą ir klausia kaimynės vištidėje:
- Įdomu, kodėl visą naktį obuolius sapnavau???
Pacientas gydytojui: “Aš negaliu apsispręsti – operuotis ar mirti”.
Daktaras: “Na, jei jums nusišypsos laimė, tai gali pavykti ir tas, ir tas”.
Petriukas ateina pas kirpėją apsikirpti.
Kirpėjas klausia Petriuko:
– Na, vaikeli, kokios norėtum šukuosenos?
Petriukas:
– Padarykite man tokią šukuoseną kaip tėčio – su dideliu rutuliu ant pakaušio!
Pianistas sako draugei:
– Šįvakar aš grosiu tik tau.
– Nebūk toks pesimistas, tikrai ateis ir daugiau žmonių.
– Jonai, nerodyk man liežuvio, nes susirgsi!
– Kuo?
– Žandikaulio lūžiu ir smegenų sukrėtimu.
Susitiko seniai nesimatę draugužiai. Vienas klausia:
– Kaip gyveni, iš ko gyveni?
– Iš rašymo.
– O, tapai žurnalistu ar rašytoju?
– Ne, rašau tėvui laiškus, kad man atsiųstų pinigų…